Elektros energijos kainos - Latvija
Šioje lentelėje / diagramoje pateikiamos Nord Pool biržos momentinės elektros kainos Latvija kainų zonoje Day-Ahead rinkoje, naudojant vietos laiką (Europe/Riga)| Laikotarpis | €/kWh |
|---|---|
| 00:00 - 01:00 | 0.0742 |
| 01:00 - 02:00 | 0.0303 |
| 02:00 - 03:00 | 0.0373 |
| 03:00 - 04:00 | 0.0723 |
| 04:00 - 05:00 | 0.0753 |
| 05:00 - 06:00 | 0.0760 |
| 06:00 - 07:00 | 0.1120 |
| 07:00 - 08:00 | 0.0995 |
| 08:00 - 09:00 | 0.0918 |
| 09:00 - 10:00 | 0.0899 |
| 10:00 - 11:00 | 0.0402 |
| 11:00 - 12:00 | 0.0356 |
| 12:00 - 13:00 | 0.0288 |
| 13:00 - 14:00 | 0.0128 |
| 14:00 - 15:00 | 0.0092 |
| 15:00 - 16:00 | 0.0080 |
| 16:00 - 17:00 | 0.0257 |
| 17:00 - 18:00 | 0.0347 |
| 18:00 - 19:00 | 0.0626 |
| 19:00 - 20:00 | 0.1020 |
| 20:00 - 21:00 | 0.1500 |
| 21:00 - 22:00 | 0.2000 |
| 22:00 - 23:00 | 0.1554 |
| 23:00 - 00:00 | 0.0409 |
Latvijos elektros rinkos raida: 2023–2025 m. apžvalga
Latvijos elektros sektorius pastaraisiais metais išgyveno reikšmingą transformaciją – atsinaujinantys energijos šaltiniai tapo pagrindiniu vidaus tiekimo ir politikos krypties elementu.
Elektros gamyba: atsinaujinančios energijos tvirtovė
Latvija išsiskiria ES mastu dėl didelės atsinaujinančių išteklių dalies elektros gamyboje. 2023 m. daugiau nei 77 % šalies elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, iš kurių pagrindinis – hidroenergija, sudariusi apie 62 %. Vėjo ir saulės energija sparčiai auga – 2023 m. saulės energijos gamyba buvo beveik 5 kartus didesnė nei 2022 m., o vėjo energijos gamyba padidėjo daugiau nei 40 % per metus.
Šis augimas leido Latvijai 88 % vidaus elektros suvartojimo padengti vietine gamyba, taip sumažinant priklausomybę nuo importo ir dujinės energijos gamybos.
Politikos kryptis: 100 % žalia elektra iki 2030 m.
Naujai įkurta Latvijos Klimato ir energetikos ministerija iškėlė ambicingą tikslą: 100 % atsinaujinančios elektros iki 2030 m. Siekiant to, vyriausybė:
- Spartina sausumos ir jūrinio vėjo projektus
- Įgyvendina tinklo prieigos reformas
- Siūlo kompensacines bendruomenių schemas vėjo energetikai vystyti
- Remia saulės elektrines ant stogų per subsidijas ir supaprastintą apskaitos sistemą
Latvija taip pat bendradarbiauja su Estija dėl ELWIND jūrinio vėjo projekto, kuris iki dešimtmečio pabaigos galėtų pridėti 1 000 MW pajėgumų Latvijos vandenyse.
Elektros kainos: struktūra ir stabilizavimas
Elektros kainą Latvijoje sudaro:
- Energijos kaina (priklauso nuo rinkos, tiekėjo/sutarties)
- Perdavimo ir skirstymo tarifai (reglamentuoti)
- PVM (21%)
- Anksčiau buvo taikomas atsinaujinančių išteklių rėmimo mokestis (OIK), tačiau nuo 2023 m. jis pašalintas iš sąskaitų, o išlaidas padengia valstybė.
Siekdama apsaugoti vartotojus 2022–2023 m. energetikos krizės metu, vyriausybė taip pat subsidijavo elektros kainas, mažino tinklo mokesčius ir papildomai rėmė pažeidžiamus vartotojus.
Dinaminiai tarifai: lankstumas ir technologijos
Latvija yra viena iš Europos lyderių dinamiško elektros kainodaros srityje – beveik visiems vartotojams įdiegti išmanieji skaitikliai. Vartotojai gali rinktis valandinio kainodaros planus, susietus su „Nord Pool“ rinkos kainomis – tai leidžia sutaupyti naudojant elektrą pigesnėmis valandomis.
Populiariausi tiekėjai, siūlantys dinaminius tarifus:
- Elektrum – planas „Dinamiskais“, 100 % žalia elektra, realaus laiko stebėsena
- Tet – „Dinamiskais“, turi programėlės valandinių kainų valdiklį
- Enefit – „Biržas cena“, be antkainio už kWh, populiarus tarp verslo klientų
- AJ Power – „Birža“, paremta atsinaujinančia energija, su mažais mokesčiais
- Ignitis – dinaminiai planai gyventojams ir verslui
Dinaminiai planai tapo itin populiarūs, kai rinkos kainos 2023 ir 2024 m. sumažėjo. Daugelis vartotojų aktyviai perkelia elektros vartojimą – pavyzdžiui, elektromobilių įkrovimą ar skalbimą – į ne piko valandas, kad sutaupytų.
Santrauka:
Latvijos elektros rinka tampa žalesnė, sumanesnė ir lankstesnė. Dėl augančių atsinaujinančių išteklių pajėgumų, skaidrios kainodaros ir tvirtos politikos paramos šalis yra kelyje tapti regiono lydere švarios energijos ir vartotojų įgalinimo srityje iki 2030 m.
Didžiausios apkrovos ir Mažos apkrovos valandos
Latvija 2024 – Vidutinė valandinė elektros energijos didmeninė kaina (Nord Pool)
Ką rodo diagrama iš pirmo žvilgsnio
| Dienos valanda | Vid. €/kWh | Komentaras |
|---|---|---|
| 01‑06 val. | ≈ 0.06‑0.07 | „Gilaus nakties“ slėnis – sistemos paklausa maža, todėl kainos laikosi šiek tiek virš 6 ct/kWh. |
| 07‑11 val. | Pakilimas iki pirmos viršūnės (≈ 0.12 €/kWh 10 val.) | Rytinis šuolis, kai žmonės bunda, pramonė pradeda veikti, įsijungia biurai. Pasiūla turi greitai reaguoti, todėl kainą nustato brangesni generatoriai. |
| 12‑16 val. | Švelnus vidurdienio kritimas (≈ 0.09‑0.10 €/kWh) | Paklausa šiek tiek sumažėja, o saulės ir vėjo energija regione išlygina kreivę. |
| 17‑22 val. | Antra, didesnė viršūnė – maks. ≈ 0.131 €/kWh 21 val. | Klasikinė vakarinė piko situacija: maisto gaminimas, apšvietimas, elektrinis šildymas/šilumos siurbliai, silpnėjanti saulės ir vėjo energija. Tarpzoniniai trukdžiai Baltijos šalyse dažnai lemia, kad Latvijos kainos viršija Suomijos pigios hidroenergijos kainas. |
| 23‑24 val. | Greitas kritimas atgal link 0.09 €/kWh | Paklausa mažėja, kai gyventojai eina miegoti. |
Apie du pikus
| Pikas | Valanda(os) | Aukštis palyginti su naktiniu minimumu | Tikėtinos priežastys |
|---|---|---|---|
| Rytinis | 08‑11 val. (lokalus max 10 val. ≈ 0.123 €/kWh) | ~ +0.063 €/kWh → +105 % palyginti su 05 val. | Greitas paklausos šuolis ir ribotas saulės generavimas žiemą; kainą dažnai lemia kombinuoto ciklo dujų elektrinės arba importas. |
| Vakarinis | 19‑21 val. (absoliutus max 21 val. ≈ 0.131 €/kWh) | ~ +0.072 €/kWh → +122 % palyginti su 05 val. | Gyventojų pikas, šilumos siurblių apkrova, elektromobilių įkrovimas, saulės energija jau neveikia, vėjas dažnai silpnas, importas iš Šiaurės šalių ribotas. |
Nors rytinis pikas yra staigus, vakarinis yra ir aukštesnis, ir platesnis, todėl tai yra brangiausias dienos laikotarpis 2024 m. vidurkiu.
Kodėl šis modelis būdingas Latvijai ir „Nord Pool“ Baltijos regionui
- Paklausos profilis – Baltijos paklausos kreivę lemia daugiausia gyventojai: šuolis pusryčių metu ir ilgesnis vakarinis pikas.
- Pasiūlos sudėtis – Latvija remiasi hidroenergija, kogeneracinėmis elektrinėmis (gamtinės dujos/biokuras) ir importu. Hidroelektrinės lanksčios, bet ribotos; kogeneracija ir importas naudojami pikų metu ir turi didesnius ribinius kaštus.
- Ribotas vidurdienio saulės išlyginimas – Skirtingai nei Pietų Europoje, Latvijos saulės energijos galia dar nedidelė, todėl kreivė netampa „ančiuko“ forma. Ji tik šiek tiek išlygina kreivę apie 13‑15 val.
- Jungčių butelio kakliukai – Kai Suomijos ar Švedijos kainos žemos, Latvija ne visada gali importuoti pakankamai per Estijos–Latvijos linijas vakare, todėl kainą nustato vietiniai/brangūs Baltijos generatoriai.
- Oro sąlygų veikiamas šildymas – Žiemą (kai vidurkiai aukščiausi), elektriniai šilumos siurbliai ir šildytuvai sustiprina vakarinį paklausos šuolį.
Praktinės išvados gyventojams ir smulkiam verslui
- Pigiausios valandos: maždaug 01‑06 val. ir daugeliu dienų 13‑16 val. Planuokite indaplovių, vandens šildytuvų, elektromobilių įkrovimą ar kitą lanksčią apkrovą šiuo metu.
- Venkite jei galite: 09‑11 val. ir ypač 19‑22 val., kai elektra kainuoja apie dvigubai daugiau nei giliausios nakties metu.
- Automatika atsiperka: paprastas laikmatis ar išmanus kištukas, perkeliantis 3 kWh elektromobilio ar džiovyklės apkrovą iš 20 val. į 03 val., 2024 m. būtų sutaupęs apie ≈ 75 € (3 kWh × 365 dienos × 0.07 €/kWh kainų skirtumas).
Žvelgiant į ateitį
Jei Latvijoje toliau bus plėtojama saulės ir vėjo energetika bei pradės veikti naujos LV–SE jungtys (pvz., planuojami Šiaurės ir Baltijos tinklų stiprinimai), tikėtina:
- Gilesni vidurdienio nuosmukiai, didėjant saulės įsiskverbimui.
- Švelnesni vakariniai pikai, kai lankstūs ištekliai – baterijų kaupimas, paklausos valdymas, Latvijos hidroakumuliacinės jėgainės – galės pasinaudoti aukštomis vakaro kainomis.
Iki tol išliks dvigubo piko profilis, tad sąmoningas elektros naudojimo laikas išliks paprasčiausias būdas sumažinti sąskaitas už elektrą.